KIEK PASAULYJE YRA KALBŲ?

Manoma, kad kalba natūraliai evoliucijoje išsivystė tam, kad žmonės galėtų lengviau bendrauti. Visgi, jei tai tiesa, kodėl pasaulyje yra daugybė skirtingų kalbų ir tik vertimo paslaugos dažnai padeda bendrauti? Vertimo biuras neturėtų darbo, tačiau būtų daug paprasčiau, jei visi kalbėtume viena kalba.

Kaip susiformavo kalbų skirtumai?

Pasaulyje priskaičiuojama apie 7 tūkst. kalbų, o per visą žmonijos istoriją jų naudota ir dar daugiau. Kiek analizuojame istorinius faktus, tiek susiduriame su kalbų įvairove, tad kalbų skirtumai egzistuoja labai seniai, galbūt tiek, kiek egzistuoja ir pati kalba. Kad šis klausimas žmonijai kilo jau senokai patvirtina ir Senasis Testamentas, kuriame pasakojama apie Babelio bokštą – jį žmonės galėjo pastatyti tik susivieniję ir kalbėdami bendra kalba. Deja, dangų remiančio bokšto idėja – bandymas perimti  valdžią – nepatiko Dievui ir jis sumaišė kalbas. Šis pasakojimas tik atskleidžia kalbos įtaką bendravimui, tačiau kodėl kalbos susimaišė iš tikrųjų?

Atsakymas į šį klausimą slypi žmogaus prigimtyje ir istoriniuose faktuose. Visais laikais žmonės kariavo dėl teritorijų ir, vargu, ar buvo toks laikotarpis, kai pasaulyje vyravo visiška taika. Visa tai lėmė kalbinių skirtumų susiformavimą ir dar daugiau: kai kuriose gentyse kalbos išskirtinumas buvo formuojamas specialiai. Taip siekta apsisaugoti nuo priešų šnipinėjimo, suteikti saviškiams identitetą. Šią tendenciją pastebime ir šiandien, pavyzdžiui, paaugliai ar jų grupės mėgsta vartoti savitą žodyną, kai kuriose įmonėse, siekiant greitesnio informacijos perdavimo, taip pat naudojami saviti žodžiai ar terminai, susiformavę natūraliai toje aplinkoje. Žinoma, tokie pavyzdžiai nereiškia, kad reikalingos vertimo paslaugos, tačiau kalbų ypatumai, kokius juos matome šiandien, formavosi panašiu principu.

Kalbų rūšys

Kalbų skaičius pasaulyje nuolat kinta, todėl jį tiksliai įvardinti sudėtinga. Vienos kalbos gimsta, kitos miršta, trečios – yra sukuriamos. Vienas populiariausių pavyzdžių yra lotynų kalba, kuri bendravimui jau senokai nenaudojama. Vis dėlto apie ją yra girdėjęs beveik kiekvienas: būtent ši kalba naudojama medicinoje, teisėje, botanikoje ir daugybėje kitų sričių. Dažniausiai mums prireikia tik pavienių šios kalbos žodžių, tad ne kiekvienas vertimų biuras turi lotynų kalbos vertėją.

Natūraliai susiformavusių kalbų įvairovę papildo vadinamosios dirbtinės kalbos. Jos sukurtos dirbtinai, taigi negali pasigirti tokia ilga istorija, tačiau dažnai yra paprastesnės ir lengviau išmokstamos. Šios kalbos sukurtos pakeisti natūralias kalbas ir palengvinti tarptautinį bendravimą, jose atsisakyta išimčių, taikomos aiškios ir paprastos taisyklės. Vienas žymiausių pavyzdžių – esperanto kalba, kuria, skaičiuojama, kalba apie 2 mln. žmonių visame pasaulyje. Atrodo ne tiek ir mažai, tačiau kalbančiųjų angliškai skaičius yra gerokai didesnis ir siekia 700 mln. Teigiama, kad dirbtinių kalbų nepopuliarumą lemia identiteto trūkumas – juk kalba, kuria kalbame yra ne tik žodžiai, o ir tam tikros bendros pažiūros, bendra istorija, priklausymas tam tikrai žmonių grupei.

Dirbtine kalba laikytina ir gestų kalba, kurią naudoja kurtieji. Ši kalba įrodo kalbos reiškinio universalumą ir prasmę susieja ne su garsais. Beje, daugelis klysta galvodami, kad gestų kalba yra tarptautinė – iš tikrųjų gestų kalbos pasaulyje skiriasi, jų priskaičiuojama apie 100.

Kodėl kinta kalbų skaičius?

Šiais laikais kalbų formavimosi procesas vyksta taip pat intensyviai kaip ir seniau, tiesiog patys to net nepastebime. Globalizacijos procesai, kelionės, migracija – visa tai, kas leidžia savo gyvenimo vietą keisti žmonėms, leidžia kartu keliauti ir kalbai. Žinoma, kad tam tikros kalbos modifikacija būtų pripažįstama nauja kalba, yra reikalingas ilgas kelias.

Vis dėlto kalbų skaičius nuolat kinta. Tai lemia faktas, kad dar ne visos kalbos yra atrastos ir suskaičiuotos. Pavyzdžiui, vienas naujausių pavyzdžių yra beveik prieš dešimtmetį šiaurės rytų Indijoje atrasta koro kalba. Iki ekspedicijos apie šią kalbą nebuvo jokių žinių, tad tai naujai atrasta sena kalba, kuri taip pat patenka į bendrą sąrašą.

Kai kurios kalbos miršta. Yra ne viena kalba, kurią naudoja itin mažas žmonių skaičius, taigi laikoma, kad tokia kalba yra ant išnykimo ribos. Ir, žinoma, istorija vis dar kupina paslapčių, nes ne apie visų jau išnykusių kalbų egzistavimą žinome. Taigi, kalbų skaičius pasaulyje ir toliau keisis, o Babelio bokšto mitas gyvuos amžinai.