Mažoji Lietuva

Mažoji Lietuva (angl., Lithuania Minor, vok., Kleinlitauen, rus.,Малая Литва) tai baltų - šiaurinių prūsų ir mažlietuvių (savivardis lietuvininkai) etninės žemės. Jos teritorija į rytus nuo Deimenos upės buvo karaliaus Mindaugo Lietuvos valstybės dalis. XII? a. pabaigoje visą Mažąją Lietuvą užgrobė Vokiečių (Kryžiuočių) ordinas, savo valstybę pavadinęs Prūsijos vardu (vok.: der Deutschordensstaat Preusen). Dabar ją valdo trys valstybės. Buvęs Klaipėdos kraštas nuo 1923 m. (išskyrus 1939-1944 m.) yra Lietuvos Respublikos dalis. Galdapės apylinkės (kartu su pietine Rytprūsių dalimi) 1945 m. atiteko Lenkijai. Pagrindinę Mažosios Lietuvos dalį, Karaliaučiaus kraštą (angl., the Koenigsberg region, vok., das Gebiet Koenigsberg, rus., Kенигсбергский край) nuo 1946 m. administruoja Rusija.
Rytinėje Karaliaučiaus krašto pusėje, XIII a. priklausiusioje Lietuvos valstybei, lietuviai ilgą laiką (iki 1710-1732 m. didžiosios vokiečių kolonizacijos) sudarė per 90% gyventojų. Dėl šių priežaščių, ši teritorija Prūsijos valstybės dokumentuose (iki XIX a. pabaigos) buvo vadinama Lietuvos vardu (vokiškai, Klein Litauen, Preussisch-Litauen, Provinz Litthauen).
Karaliaučiaus kraštas XVI a. tapo pirmųjų prūsiškų ir lietuviškų knygų bei bendrinės lietuvių kalbos gimtine. Karaliaučiuje 1547 m. išleista pirmoji lietuviška knyga M.Mažvydo "Katekizmas". 1590 m. mažlietuvis kunigas J.Bretkūnas baigė versti į lietuvių kalbą visą Bibliją. Šis kraštas lietuvių tautai subrandino pirmąjį lietuvių literatūros klasiką - poetą Kristijoną Donelaitį (1714-1780).
1918 m. lapkričio 30 d. Mažosios Lietuvos taryba Tilžės aktu paskelbė apie Mažosios Lietuvos įsijungimą į Lietuvos valstybę. Vienok, 1919 m. Versalio taikos sutartimi nuo Vokietijos imperijos valdomų Rytprūsių (etninės baltų teritorijos) buvo atskirta tik jos šiaurinė dalis -Klaipėdos kraštas. Gi Karaliaučiaus kraštas 1945 m. Potsdamo konferencijos dalyvių , Vokietijos nugalėtojų, susitarimu buvo laikinai paliktas jį aneksavusiai Sovietų Sąjungai (ne Rusijai), kuri pavedė kraštą administruoti Rusijai. Sovietų Rusija, pažeisdama tarptautinę teisę, įvykdė senųjų Karaliaučiaus krašto gyventojų (lietuvių, prūsų kilmės vokiečių) genocidą, kolonizavo ir militarizavo šia baltų žemę. Pakeitė į rusiškus lietuviškus ir prūsiškus krašto vietovardžius ir vandenvardžius.
Didžiosios valstybės Potsdamo konferencijoje įsipareigojo išspręsti Karaliaučiaus krašto problemą "būsimojoje taikos konferencijoje". Lietuvos Respublika, kaip europinės vertės baltų kultūros paveldėtoja ir sergėtoja, viliasi, jog konferencija į jos interesus atsižvelgs.

Mažosios Lietuvos reikalų taryba

Mažosios Lietuvos reikalų taryba (MLRT) yra kompetencijos principu suformuota visuomeniniais pagrindais veikianti pilietinė organizacija. Siekdama, kad Mažoji Lietuva (ML) išliktų tautinėje lietuvių sąmonėje, MLRT renka ir teikia informaciją apie ML, o aktualius ML klausimus kelia Lietuvos Respublikos Seimui ir Vyriausybei. Didžiausią dėmesį MLRT skiria Karaliaučiaus kraštui, kaip pagrindinei ML daliai. Nuo 1994 m. spalio mėn. MLRT turi būstinę Vilniuje, A.Jakšto g.Nr.9-203 (tel/faksas: 62-46-46, el.paštas: mlrt@takas.lt).
MLRT išaugo iš Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio 1989 09 12 įkurtos Mažosios Lietuvos genocido ir kultūrinio palikimo klausimų komisijos . Nuo 1989 12 18 veikė kaip Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos (vėliau Seimo) organizacija. Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komiteto teikimu MLRT 1993 06 23 įregistruota kaip savarankiška nevyriausybinė organizacija. Nuo 1989 m. MLRT vadovu yra ML žinovas Vytautas Šilas ( pavaduotojai - dr.A.Matulevičius ir P.Cidzikas).
MLRT jau 1989 11 11 sudarė spręstinų pirmaeilių kultūrinio palikimo ir Karaliaučiaus krašte gyvenančių lietuvių globos klausimų sąrašą (Vydūno memorialinis muziejus Tilžėje, paminklai M.Mažvydui, J.Bretkūnui, L.Rėzai; lietuviškų darželių ir mokyklų steigimas). 1993 m. MLRT parengė ir įteikė LR Seimui bei Vyriausybei spaudoje neskelbtą Memorandumą dėl Karaliaučiaus krašto politikos, o 1994 m. Lietuvos valstybės politikos Karaliaučiaus krašte koncepcijos projektą. Keldama Karaliaučiaus krašto teisinio statuso problemą, MLRT 1995 m. surengė Vilniuje konferenciją "Potsdamas ir Lietuva", o 1996 m. išleido pranešimų rinkinį "Posdamas ir Karaliaučiaus kraštas" (santraukos anglų, vokiečių ir rusų kalbomis). MLRT pasiekė, kad LR Seimas nuo 1998 m. paskelbė lapkričio 30 d. atmintina Tilžės akto diena (Mažosios ir Didžiosios Lietuvos vienybės, 1918 m.), o Valstybinė lietuvių kalbos komisija priėmė nutarimą dėl tradicinių (t.y. lietuviškų) Karaliaučiaus krašto vietovardžių vartojimo rašytinėje ir žodinėje informacijoje.
MLRT pasirūpino, kad būtų pakartotinai išleistas sunaikintas P.Kušnerio darbas apie lietuvišką etninę Karaliaučiaus krašto praeitį (rusų kalba). Trylika MLRT narių rašė straipsnius 2000 m. gale išėjusios Mažosios Lietuvos enciklopedijos pirmajam tomui.
Pataruoju metu MLRT deda pastangas, kad spalio mėn. 16 d būtų minima kaip sovietinio Mažosios Lietuvos genocido diena, kad tarptautiniu mastu būtų iškeltas visiško Karaliaučiaus krašto demilitarizavimo klausimas. 2001 m. rudenį MLRT surengė tarptautinę konferenciją "Neišspręstos Karaliaučiaus krašto problemos".

Tarptautinė konferencija apie neišspręstas Karaliaučiaus krašto problemas Konferencijos išvados
Karaliaučiaus krašto ateitis - su Lietuva
Karaliaučiaus krašto regionai ir jų centrai